- klotingas
- klotìngas, -a adj. (1) BŽ589 su klotimi, sėkmingas: „Antarktiko“ vyrams atsitikimas buvo klotingas Vr. Bet ta viena [priemonė] ir yra tikrai klotinga Vd.
klotìngai adv.: Tada atsiras moterų inteligenčių sodžiuje ir mieste, kurios mokės ir norės klotingai dirbti VŽ1905,47. Galės popieriuose rašyti, būk „viskas eina klotingai“ A1885,75.
Dictionary of the Lithuanian Language.
